Siekdamas paskatinti reformas atskirose transporto šakose ir pasiūlyti jų sprendimus, 2005 m. LLRI atliko dvi išsamias reformų studijas, kurios buvo pristatytos 2005-12-13 vykusioje konferencijoje „Ar tarnaus Lietuvos uostas ir geležinkeliai Lietuvos vartotojams?“. Renginyje taip pat aptartos Klaipėdos uosto ir Lietuvos geležinkelių veiklos perspektyvos ir tolesnės transporto plėtros gairės Lietuvoje.

 

LLRI studijoje „Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime“ brėžiamos geležinkelių sektoriaus struktūrinės reformos gairės, aptariamos esamos problemos ir būtini pokyčiai, ieškoma kelių tų problemų sprendimui ir pokyčių įgyvendinimui. Studijoje apžvelgiama bendroji Europos transporto politika, aptariamas ES geležinkelių reglamentacijos perkėlimas į Lietuvos teisę, kalbama apie keleivių ir krovinių vežimą, analizuojama Lietuvos geležinkelių vykdoma kainodara ir tarifų politika apskritai bei tarptautiniai vežimo geležinkeliais susitarimai (tiek tarpvyriausybiniai, tiek ir sudaromi pačių bendrovių).

 

LLRI studijoje „Uosto valdymas ir politika: iššūkiai, keliai, sprendimai“ nagrinėjami pagrindiniai reguliavimo politikos veiksniai, dėl kurių Klaipėdos uostas nukenčia konkurencinėje kovoje ir pritraukia mažiau krovinių nei kaimyniniai uostai, plačiau nušviečiamos dėl šių reguliavimų kylančios problemos bei pateikiamos išvados ir rekomendacijos dėl Klaipėdos uosto reglamentavimo ir administravimo, taip pat atskirų aktualiausių problemų sprendimų. Studijoje aptariami svarbiausi uosto valdymo ir reguliavimo sistemos, žemės nuosavybės ir uosto ekonomikos aspektai. Tačiau kai kurie svarbūs klausimai, tokie kaip aplinkosauga ar jūrinių uostų tinklo plėtra, medžiagoje nėra išsamiai nagrinėjami.

 

Transporto sritis yra viena iš strateginių Lietuvos laisvosios rinkos instituto veiklos sričių 2005 – 2007 metais. Instituto tikslas šioje srityje yra konkurencijos santykių plėtra ir dereguliavimas.

 

Šiandien daugelis Lietuvos transporto sričių yra suprantamos kaip „natūralios“ valstybinės monopolijos ir reguliuojamos valstybiniame lygmenyje. Nors rinkos santykiai transporto sektoriuje po truputį pradeda formuotis, procesas yra labai lėtas ir susiduria su daugybe kliūčių ir aštriu pasipriešinimu visuomenės ir valdžios atstovų tarpe.

 

 

Tokia situacija sukuria akivaizdžių neigiamų padarinių atskirose transporto šakose. Pavyzdžiui, Klaipėdos uostas šiandien pirmiausia yra valstybinis strateginis objektas, o ne ekonominis vienetas, nors jame jau kurį laiką vyksta gana aktyvūs rinkos liberalizavimo procesai; Lietuvos geležinkeliai yra griežtai reguliuojami ir valdomi valstybės, nors tai prieštarauja ir Europos Sąjungos reikalavimams, ir ekonomikos dėsniams; oro linijų privatizavimas su pertraukomis tęsėsi keletą metų; o šalies keliai išlieka išskirtine valstybės prerogatyva.

 

 

 

10:30 Sveikinimo žodis

Petras Čėsna, LR Susisiekimo ministras

10:40 Uosto valdymo patirtys ir uosto konkurencingumas regione

Aloyzas Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija

11:00 Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – reformų perspektyvos

dr. Remigijus Šimašius, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

11:25 Komentarai:

Rimvydas Vaštakas, Lietuvos logistikos asociacija
Arijus Ramonas, UAB "Kurčių linija"

11:35 Pietūs

12:40 Kokių priemonių Lietuva turi imtis, kad uostas ir geležinkeliai tarnautų vartotojų poreikiams

Arvydas Vaitkus, LR Susisiekimo ministerija

12:50 Krovinių gabenimo geležinkeliais perspektyvos regione

Tautginas Sankauskas, Lietuvos nacionalinė ekspeditorių asociacija

13:10 Lietuvos geležinkeliai: kaip ir kada reformuosime?

dr. Guoda Steponavičienė, Lietuvos laisvosios rinkos institutas

13:35 Komentarai

Albertas Šimėnas, AB „Lietuvos geležinkeliai“
Valentinas Greičiūnas, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ KLASCO
AB „Mažeikių nafta“ atstovas
Ramūnas Garbaravičius, LR Seimo Ekonomikos komitetas

14:00 Diskusija

15:00 Diskusijos apibendrinimas